dulkas

dul̃kas sm. (2); L438 rūkas: Šiandie lietus tai dulkù išeis Ds.

◊ dul̃kų dul̃kais labai smarkiai: Arklys, kai pasibaidė, dul̃kų dul̃kais juos išmėtė Kair. Kad krito dul̃kų dul̃kais nuo stogo Kair.